Martinas keistai išgyvena vidurio amžiaus krizę. Visiškai nesugebėdamas gyventi gamtoje, jis paliko žmoną, vaikus ir klajoja po Norvegijos miškus, apsivyniojęs priešistorinius apdarus primenančiais gyvūnų kailiais. Čia jis sutinka naują draugą – sužeistą nuo teisėsaugos bėgantį narkotikų prekeivį. Kartu jie ryžtasi pasprukti nuo policininkų, laukinių žvėrių, atsakomybės ir sveiko proto.